Slaugytojos vaidmuo slaugant hipertenzija sergantį pacientą. Susiję straipsniai
Turinys
Komentarų: 1 Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Rokiškio ligoninė? Nepalikite silpno ligonio vieno.
- slaugytojams | slaugytojams | Puslapis 4
- Hipertenzija ligos eigą
- SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ CENTRAS - PDF Nemokamas atsisiuntimas
Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim. Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą.
Nėštumas; Hipernefromas. Dauguma minėtų ligų yra lėtinės ir joms būdingas progresavimas.
Monkutė Kalbėti apie ankstyvąją slaugos istoriją nėra paprasta, nes tikrosios slaugos istorijos nėra ir ji nėra aiški, be to slaugos istorija neatsiejama nuo bendrosios medicinos istorijos.
Maždaug a. Lietuvoje gyveno sėslios gentys. Medicinos pagalbą teikė vaidilos ir vaidilutės. Gydė žolėmis, antpilais, tepalais, užkerėjimais, amuletais.
Mokėjo gydyti žaizdas, lūžius, išnirimus, karinės kortos hipertenzija kaukoles. Šeimoje ligonių slaugymu pirmiausia rūpindavosi mama. Prigimtinis mamos rūpinimasis vaiku gali būti traktuojamas kaip būsimosios slaugymo užuomazgos.
- Padidėjęs nuovargis su hipertenzija
Į pagalbą būdavo kviečiami žyniai, burtininkai, kurie gydė užkalbėjimais, amuletais, varydavo piktąsias dvasias.
Iki 16 a. Lietuvoje nebuvo išsimokslinusių gydytojų, ligoninių, sveikatos reikalus tvarkančių įstatymų. Špitolių gadynė 16 a. Jos buvo išlaikomos iš aukų ir pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto. Špitoles steigė ir administravo vienuolynai ir dvasininkai.
Pirmoji špitolė Lietuvoje buvo įkurta Vilniuje metais kituose šaltiniuose m. Jos steigėjas medicinos daktaras Martynas Dušnickis iš Dušnikų.
Savo ir suaukotomis lėšomis Gedimino aikštėje pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įkūrė špitolę.
Lietuvoje vienas slaugytojas gali prižiūrėti ne daugiau kaip šešis pacientus
Joje buvo 10 lovų, turėjo savo vaistinę, virtuvę, koplyčią ir patalpas aptarnaujančiam personalui. Prie špitolės užveistas sodas. Vėliau buvo atidaryta ir daugiau špitolių — Kaune m. Trejybės slaugytojos vaidmuo slaugant hipertenzija sergantį pacientą Vilniuje, m. Roko špitolė, kurios steigėjas buvo Jonas Jarolavičius. Šioje špitolėje buvo 40 lovų, o pats špitolės įsteigėjas kartu su 7 padėjėjais rinkdavo gatvėje slaugytojos vaidmuo slaugant hipertenzija sergantį pacientą ir ligonius bei patalpindavo į savo špitolę.
Juos slaugė, gydė kaip mokėjo, laidojo pūvančius kūnus.
Search: | LSMU DSpace/CRIS
Jarolavičius ir jo 7 padėjėjai užsikrėtė maru ir mirė. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja ligonine Lietuvoje.
- Eglonilas ir hipertenzija
- Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m.
- Чрезвычайная ситуация.
Špitolėmis naudodavosi tik beturčiai, pagyvenę, neįgalūs žmonės ir ligoniai. Deja, žmonės čia buvo laikomi gan prastomis sąlygomis. Špitolėse būdavo ankšta, nuolat grėsė gaisro pavojus, žmonės būdavo prastai maitinami, ligoniai su ašaromis skųsdavosi apie patiriamas skriaudas. Didelę špitolių pajamų dalį pasisavindavo dvasininkai. Jei pirmųjų špitolių vadovais buvo medicinos daktarai, kaip Martynas Dušnickis, vėliau Valentinas iš Pilzeno, tai vėliau špitolėms vadovavo dvasininkai, be medicininio išsilavinimo ir be jokio supratimo apie gydymą bei mediciną.
Jie labiau mėgo taikyti įvairias religines apeigas, kurios tik paskatindavo dar labiau plisti pavojingom infekcijom.
Akušerėmis galėdavo dirbti tik moterys, praėjusios klebono patikrinimą ir instruktažą apie religines apeigas. Tad dvasininkai špitoles labiau išnaudojo kaip priemonę kovai su ateizmu ir reformacija.
Gydytojų parengimas, ligoninių tvarkymas, medicinos pagalbos teikimas pagerėjo, kai buvo įkurtas medicinos fakultetas Vilniaus universitete m. Medicinos draugija. Jokūbo ligoninei.
Visuomenės sveikata | ScienceGate
Jokūbo špitolė tampa didžiausia bei pirmąja ligonine Lietuvoje. Čia buvo įkurtas gimdymo, veneros ligų, senukų bei invalidų skyriai. Joje dirbo vienas gydytojas, vienas vaistininkas, trys chirurgai barzdaskučiai, aštuoni sanitarai ir kt. Renje Vilniuje prie Šv. Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo skyrių su 10 lovų bei pirmąją akušerių mokyklą.
Mokslas trukdavo iki 1,5 metų.
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ CENTRAS
Teorinius dalykus dėstė gydytojas, o praktinius akušerė. Vilniuje įkurta felčerių mokykla, o m. Gailestingųjų seserų laikotarpis metais Lietuvoje įkuriama Raudonojo Kryžiaus draugija, kurios veikloje vienas iš uždavinių buvo gailestingųjų seserų, slaugų ir sanitarių seserų rengimas.
Šios organizacijos svarbiausias tikslas buvo prižiūrėti sužeistuosius armijoje, karo ligoninėse. Taikos metu ši organizacija rūpinosi slaugytojų rengimo kursų organizavimu. Vilniuje, o m. Kaune buvo surengti pirmieji gailestingųjų seserų kursai, kuriuose buvo dėstoma rusų kalba ir į šiuos kursus stodavo dažniausiai ne lietuvių tautybės merginos. Gailestingoji sesuo Paulina Gilytė — mano močiutė, nuotrauka iš asmeninio archyvo m.
P 7 val Slaugos teorija ir praktika val.
Tuo metu ligoninėje buvo lovų. Tačiau tokia gailestingųjų seserų parengimo trukmė buvo nepakankama. Vėliau nutarta į kursus priimti merginas, turinčias nors 2 klasių gimnazijos mokslo, tačiau kai kurios mokinės mokėjo tik skaityti.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija sugriežtino atranką į gailestingųjų seserų kursus, mokslas buvo pratęstas iki 6 mėnesių. Pranas Mažylis skiriamas Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovu ir imasi organizuoti gailestingųjų seserų kursus. Nuo m. Kandidatės privalėjo turėti 6 gimnazijos klasių išsilavinimą. Mažylis pats sudarinėjo programas, ieškojo dėstytojų, gaminosi mokymo priemones, rinko kursų klausytojus.
Stojančiosios mokytis turėjo būti sąžiningos, mėgti savo darbą, būti atsidavusios, pasišventusios.
Pirmenybė buvo teikiama baigusioms gimnazijas. Visas mokslas ir išlaikymas buvo nemokamas. Kursantėms buvo skiriamas butas Raudonojo Kryžiaus ar ligoninės bendrabutyje.
Kursų klausytojos rytais dirbdavo ligoninėje, o kasdien po val. Įstojus mokytis buvo nustatytas bandomasis laikotarpis — tai pirmieji 6 mokslo mėnesiai. Per tą laikotarpį pedagogų taryba turėjo įsitikinti ar kursantė yra tinkama pasirinktai profesijai, ar pakankamai stiprių nervų, ar turi reikiamų dvasinių savybių. Nemažai merginų šių bandymų neišlaikydavo. Nuo pat pirmųjų dienų kursantės privalėjo atlikti praktiką. Net 9 mėn. Nuo metų Lietuvoje veikė dvi gailestingųjų seserų mokyklos — Kauno ir Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėse.
XX amžiaus pradžioje Vilniuje atsirado ir privačios slaugos mokyklos. Sergant hipertenzija, galite bėgti iš jų — gydytojo G. Romo masažuotojų mokykla. Organizaciją globojo prezidento žmona S. Lietuvos gailestingosios seserys buvo veiklios, aktyvios, dalyvavo pasauliniuose kongresuose, užmezgė tarptautinių kontaktų.
Gailestingoji sesuo V.
Visuomenės sveikata
Monkutė ir K. Vitkauskaitė turėjo galimybę mokytis Florence Slaugytojos vaidmuo slaugant hipertenzija sergantį pacientą seserų kursuose Londone.
Gavusios daug žinių, jas perteikė Lietuvos gailestingosioms seserims. Sėkmingai išlaikiusios egzaminus, absolventės gaudavo Raudonojo Kryžiaus draugijos pažymėjimą, liudijantį apie gailestingosios sesers kvalifikacijos suteikimą. Medicinos seserų rengimas Po gailestingųjų seserų rengimo, 40 metų Lietuvoje buvo rengiamos medicinos seserys. Kauno medicinos mokykloje.
Ją baigė 56 medicinos seserys. Šios studijos buvo labai medikalizuotos, nukreiptos tik į ligų gydymą, vaistų skyrimą, jų veikimą, gydytojo paskyrimų atlikimą, pagalbą gydytojui.
Visiškai nebuvo profesinio savarankiškumo. Medicinos sesuo buvo pilnai priklausoma nuo gydytojo, talkino jam, negalėjo reikšti savo nuomonės dėl ligonio sveikatos būklės, neturėjo galimybės ligonio mokyti, jam patarti.
Asmenims, baigusiems 8 vidurinės mokyklos klases mokslas trukdavo 2m. Vėliau medicinos mokyklos tobulėjo, kilo į aukštesnį išsilavinimo lygį.
Seime priėmus naujus įstatymus ir kitus teisės aktus, Lietuvos aukštesniosios medicinos mokyklos pasiruošė dar vienam, svarbiam naujam etapui — akreditacijai dėl aukštosios mokyklos kolegijos statuso. Šiame procese buvo vertinamas dėstytojų profesionalumas, studijų programų kokybė, mokomosios ir vaizdinės priemonės.
Slaugytojų rengimas m. Atsirado universitetinių slaugos studijų poreikis, kuris ugdytų holistinį požiūrį į pacientą, sveikatos išsaugojimą bei ligų prevenciją. Medicinos seserų rengimo programa buvo per daug medikalizuota, nebeatitiko naujų visuomenės poreikių. Kauno Medicinos Akademija KMA atsižvelgdama į Gailestingųjų seserų draugijos prašymą ir vykdydama Lietuvos, Latvijos ir Estijos regioninio specialistų pasitarimo rekomendacijas, kreipėsi į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją prašydami pradėti ruošti medicinos seseris su aukštuoju išsilavinimu.
Mokymo programa buvo parengta pagal Lenkijos universitetinių ir medicinos akademijų Slaugos fakultetų patirtį. Universitete buvo įdiegta trijų pakopų slaugos studijų programa — slaugos bakalauro, slaugos magistro bei slaugos doktoranto kvalifikaciniai laipsniai. Tai pirmasis Lietuvos universitetas, įkūręs Slaugos fakultetą, kurio dekanu antrą kartą išrinktas prof. Šis universitetas siekė ne tik paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir taikyti mokslo žinias praktikoje, jas platinti, plėtoti slaugą kaip mokslą, kuris Lietuvoje žengė pirmuosius savo žingsnius.
