Skundų kardiologui, sergančiam hipertenzija, Uzsiregistruokite NEMOKAMAI* konsultacijai

Kraujo spaudimas: viskas, ką svarbu žinoti

Kodėl karštas oras yra pavojingas širdies ligomis sergantiems žmonėms? Širdies ligos Autorius: Auksė Kontrimienė Publikuota: Maloniai džiuginanti šilta vasara, karščiui staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, gali tapti labai pavojinga.

Aukšta oro temperatūra veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų.

• Vaistai nuo hipertenzijos insulto po insulto
• Kardiologinės ligos: ko dar nežinojome? | vanagaite.lt
• Hipertenzija Karlovy Vary
• Kraujospūdžio matavimas Išsiugdykite nežalingą įprotį: dažniau matuokitės savo arterinį kraujo spaudimą.

Karštis taip pat didelį pavojų kelia ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis. Skundų kardiologui iš pagrindinių priežasčių yra dehidratacija skysčių praradimastirštėjantis kraujas ir krešulių susidarymas kraujagyslėse bei elektrolitų disbalansas su savo pasekmėmis — sako gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė. Pasak medikės, organizmas vėsinasi prakaituodamas, dažniau kvėpuodamas, išplėsdamas periferines kraujagysles, todėl žmogaus kraujospūdis sergančiam hipertenzija žemesnis, kraujo cirkuliacija lėtėja, kraujas tirštėja.

• Gydyti hipertenziją visą gyvenimą
• vanagaite.lt - naujienų ir žinių portalas
• Diadens nuo hipertenzijos
• Ilgalaikio stebėjimo programa.

Gydytoja pasakoja, kad įprastinėmis sąlygomis kraujotaka pro tokias sergančiam hipertenzija kraujagysles gali būti pakankama ir nesukelti jokių simptomų. Diskomfortą pacientas gali justi tik didelio fizinio ar emocinio krūvio metu, kuomet, dėl padidėjusio širdies darbo, kraujotaka per tokias kraujagysles tampa nebepakankama. Tuomet hipertenzijos insulto pasekmės diskomfortas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, oro trūkumas, galimi ritmo sutrikimai.

Kardiologinės ligos: ko dar nežinojome?

Esant dideliems karščiams ir praradus daug skysčių, minėti simptomai gali pasireikšti dėl pablogėjusios kraujotakos susiaurėjusiose širdies kraujagyslėse, nes tirštas kraujas per tokias kraujagysles prateka sunkiau, lėčiau. Lengviau formuojasi krešuliai, galintys visiškai užkimšti kraujagyslę, sukeldami nestabilią krūtinės anginą arba miokardo infarktą. Dažniausiai išeminė širdies liga pasireiškia tuomet, kai pagrindinės širdį maitinančios kraujagyslės yra reikšmingai susiaurėję.

Pasak kardiologės, išeminė širdies liga yra vyraujanti sergamumo ir mirštamumo priežastis Lietuvoje, o pacientai, kuriems pasireiškia skundų kardiologui liga, nuolat jaunėja. Esant dideliems karščiams ir vartojant nepakankamai skysčių iki tol buvę mažai pastebimi išeminės širdies ligos simptomai gali paryškėti. Tokios sąlygos gali išaiškinti dar nežinomą diagnozę tiek vyresniems, tiek ir jauniems žmonėms.

Kodėl karštas oras yra pavojingas širdies ligomis sergantiems žmonėms?

Tačiau dažniausiai išeminė širdies liga pasireiškia tuomet, kada pagrindinės širdį maitinančios kraujagyslės yra reikšmingai susiaurėję. Šią vasarą teko gydyti keletą jaunų vyrų, kuriems buvo atliktos širdies operacijos dėl kritinio visų trijų vainikinių arterijų pakenkimo ir patirto miokardo infarkto su jo komplikacijomis.

Iki tol šie pacientai neturėjo jokių skundų, todėl nežinojo, jog serga išemine širdies liga. Kas nutinka kraujagyslėms? Aterosklerozinė liga, kuri pakenkia visoms kraujagyslėms, taip pat ir širdies, ištinka dėl įvairių priežasčių.

Anksti pasireiškianti išeminė širdies liga yra agresyvesnė, sukelia daugiau komplikacijų. Kiti išeminės  širdies ligos išsivystymo faktoriai: mityba, arterinė hipertenzija, diabetas, metabolinės ligos, nesveikas skundų kardiologui būdas ir lėtinis stresas.

Pasak medikės, padidintas kraujospūdis, kuris nebuvo koreguotas, žaloja tiek širdį, tiek kraujagysles. Esant aukštam kraujospūdžiui jos pakenkiamos iš vidaus. Kuo pavojinga dehidratacija? Pasak gydytojos kardiologės, karštą dieną gausiai prakaituodami prarandame elektrolitus, kurie yra reikšmingi širdies darbui, ypač svarbūs širdies ritmui. Prakaituojant netenkama skundų kardiologui, magnio, natrio, kalcio, chloro, fosforo.

Prakaitavimo metu daug jų netenkame, ypač kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies veiklai.

Kad lengviau būtų įsivaizduoti: kalio koncentracijos kitimu širdies operacijų metu stabdoma širdies veikla, o po operacijos ji užvedama. Pasak medikės, sutrikęs širdies ritmas yra pavojingas tuo, kad sąlygoja labai neproduktyvią kraujotaką ir kraujo cirkuliaciją pačioje širdyje. Gali susidaryti krešuliai,  kurie, nukeliavę į smegenis gali sukelti insultą.

Tokiu laiku sergantys hipertenzija jaučiasi žymiai blogiau, pacientus, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, dažniau ištinka stenokardijos priepuoliai. Pasak jos, vasarą ženkliai padaugėja žmonių skundų dėl sutrikusios širdies veiklos. Dažniausiai tai susiję su skysčių organizme ženkliu sumažėjimu, kadangi daug jų netenkame karščių metu per odą. Be to, tam turi įtakos padažnėjęs kvėpavimas.

Kokį pavojų kelia tirštėjantis kraujas? Gydytoja kardiologė sako, kad išeminė širdies liga gali išsivystyti dėl kelių priežasčių: paveldėjimo, nekoreguotos arterinės hipertenzijos, nesveiko gyvenimo būdo: hipodinamijos, prastos mityba, rūkymo, aukšto cholesterolio, cukrinio diabeto,  metabolinių ligų, lėtinio streso ir dėl priežasčių, kurių šiandien dar nežinome. Sveika gyvensena čia labai svarbi. Mūsų kraštams būdingas sotus, riebus maistas, nes taip maitintis buvo įpratę mūsų protėviai, norėdami palaikyti kūno temperatūrą, ir dėl to, kad teko daug ir sunkiai fiziškai dirbti.

Įprotis susiformavo istoriškai. Šiaurės šalys: Skandinavija, Šiaurės Amerika, šiaurinė Europa yra labiau linkusius į išemines širdies ligas. Išemine širdies liga pacientai likę sirgti visus metus, vasara nėra išeminės ligos pasireiškimo pikas, tačiau karščių sąlygomis netekus skysčių, elektrolitų, stebimas kraujo klampumo padidėjimas ir gali greičiau susiformuoti krešuliai tiek širdies, tiek viso organizmo kraujagyslėse.

Esant miokardo infarktui greta sergančiam hipertenzija gali būti didelis silpnumas, skundų kardiologui, kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas.

Aišku, vanduo bando prasisunkti aplinkui, bet tos vietos, kurių nebepasiekė upės vanduo, badauja, ten sausra. Lygiai skundų kardiologui pat ir žmogaus organizme, jeigu krešulys užkemša kraujagyslę, kraujas pro ją nebeprateka, reiškia, kad zona, į kurią anksčiau atitekėdavo kraujas, tampa nebemaitinama, badaujanti išemizuota. Ten nebepatenka deguonis, maisto medžiagos.

Kardiologė: pakilęs kraujospūdis – liga visam gyvenimui

Sutrinka ir šalinimo procesas. Į tą mitybos ir deguonies badą organizmas reaguoja skausmu, o procesui užtrukus, audinių apmirimu ir žūtimi.

Pasak medikės, krešuliai gali susidaryti ir kojų, skundų kardiologui kraujagyslėse, ir smegenyse. Tokiu atveju diagnozuojama galūnės išemija arba smegenų infarktas — t. Insulto pasekmės dažniausia yra labai sunkios ir ilgalaikės.

Nepakankama kraujotaka kojose ar rankose taip pat  kelia didžiulę riziką, gali tekti galūnes netgi amputuoti. Svarbu, kokio dydžio kraujagyslė užsikimšo ir kaip greitai žmogui suteikta pagalba.

Ne visada simptomai pasireiškia skausmu, nors galūnių išemijai būdingas skausmas, pabalimas, atvėsimas. Esant miokardo infarktui greta skausmo gali būti labai sergančiam hipertenzija silpnumas, prakaitavimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas, širdies ritmo sutrikimai. Kaip elgtis karštą dieną? Gydytoja pataria vengti būti karštyje, jeigu tik tai yra įmanoma. Ten žmonės pradeda dienos gyvenimą labai anksti ryte, sergančiam hipertenzija susirenka valgyti 22 val. Taip elgiamasi Pietų Italijoje, kur visi įpratę prie didelių karščių.

Jums gali patikti

Taip ir savo pacientams patariame: jeigu yra darbų, tai padaryti juos reikia anksti ryte, kol dar nėra labai karšta. Dieną reikėtų stengtis būti maksimaliame komforte: įsijungti ventiliatorių, kondicionierių.

Kambario temperatūra turėtų būti žemesnė negu lauko laipsniais, mažinti ją reikia palaipsniui, nes yra didelė peršalimo galimybė. Jos teigimu, jeigu tenka išeiti į lauką, svarbu pasirinkti natūralaus pluošto aprangą ir  nepamiršti galvos apdangalo.

Išankstinė pacientų registracija galima internetu svetainėje www.

Labai skundų kardiologui išgerti reikiamą kiekį skysčių. Pasak gydytojos kardiologės, vyresnius žmones labai sunku įtikinti tą padaryti. Jos teigimu, vyresnius žmones labai gąsdina dažnas šlapinimasis, todėl jie piktybiškai negeria vandens.

O būtina išgurkšnoti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną. Geriausia prašyti išgerti 1,5 ar 2 litrų talpos butelį per parą, greta kitų suvartojamų skysčių bei maisto. Kitaip apskaičiuoti išgerto skysčio kiekį labai sudėtinga. Tokios rekomendacijos tinka žmonėms, nesergantiems reikšmingu širdies nepakankamumu.

Kardiologijos skyriuje – pacientų antplūdis ir vasarą

Šiems pacientams tenka vartoti nemažas dozes šlapimą varančių vaistų. Dažniausia skysčių balansą šie ligoniai kontroliuoja kasdien sverdamiesi. Užsiregistruoti pas gydytoją kardiologę E. Uždavinytę-Gatelienę galima ČIA.