Panikos priepuoliai hipertenzija

Profilaktika Panikos sutrikimas.

Simptomai Panikos atakos metu žmogus patiria daug simptomų. Jis jaučia gresiantį didžiulį pavojų ar pražūtį. Jam atrodo, jog jis visiškai prarado aplinkos kontrolę, jį kamuoja mirties baimė.

Medicininė panikos priepuolių apibrėžtis

Panikos atakos apnikto žmogaus pulsas labai pagreitėja, jis ima prakaituoti, drebėti, jam ima trūkti oro, jis ima dažniau, bet paviršutiniškai kvėpuoti. Tokį asmenį krečia šiurpas ir karščio pliūpsniai. Jį ima pykinti, jam pradeda skaudėti pilvą, krūtinę, galvą. Jis jaučia panikos priepuoliai hipertenzija, apsvaigimą, gumulą gerklėje, jam sunku ryti seiles.

Panikos priepuolio metu žmogus patiria tokius stiprius išgyvenimus, jog baimė, kad tokia ataka gali pasikartoti tampa svarbesnė ir baisesnė už pačius priepuolius. Asmuo pradeda vengti vietų, kur jį dažniau ištinka tokios atakos. Panikos sutrikimas.

Panikos priepuolis – tyli organizmo audra

Ligos eiga Paprastai panikos ataka prasideda labai staiga, be jokio įspėjimo. Jos gali prasidėti bet kokiu metu, užsiimant bet kokia veikla ilsintis, apsipirkinėjant, dirbant, vairuojant.

Paprastai vienas panikos priepuolis trunka apie dešimt minučių. Jam praėjus, žmogus gali jaustis labai išvargintas.

Paprastai susirgimo pradžioje panikos atakos nebūna dažnos. Vėliau jos pradeda dažnėti, psichologiškai apsunkindamos žmogaus gyvenimą. Negydant panikos atakų, jos gali jį stipriai pakeisti.

Panikos baimė. Ką daryti?

Žmogui gali prasidėti depresija, išsivystyti tam tikros fobijos susijusios su panikos atakomis, pavyzdžiui, bijoma vietų, kur jos buvo įvykusios. Neretai tokie asmenys pradeda galvoti apie savižudybę, piktnaudžiauti alkoholiu, jiems ima prastai sektis mokslai ar darbas, atsiranda finansinių problemų.

Diagnostika Diagnozuodamas panikos sutrikimą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą. Tokius pacientus reikia atidžiai apžiūrėti ir ištirti fiziškai, norint atmesti visas somatines kūno ligas. Atliekami visi rutininiai tyrimai: bendras kraujo ir šlapimo tyrimai, krūtinės rentgenograma.

Panikos priepuolio ir širdies smūgio simptomai labai panašūs: kaip atpažinti ir sau padėti?

Itin kruopščiai turi būti ištirta skydliaukės funkcija, širdies ir nervų sistemos, ieškoma traumų ar auglių: atliekama elektrokardiograma, elektroencefalograma, vaizduojamieji tyrimai kompiuterinė tomograma, magnetinio rezonanso tyrimas.

Panikos sutrikimą paprastai diagnozuoja psichologai ar gydytojai psichiatrai.

Liga gali atsirasti dėl kai kurių būdingų veiksnių: Paveldimumas. Jei jūsų artimieji yra jautrūs nekontroliuojamoms baimėms, tada tokių reiškinių atsiradimo tikimybė yra didelė.

Jie įvertina paciento būklę naudodami specialius klausimynus, testus, skales ir tyrimus. Paprastai panikos sutrikimas diagnozuojamas žmonėms, kuriems: pasireiškia dažni netikėti panikos priepuoliai, bent jau po vieno iš priepuolių žmogų daugiau nei mėnesį kamavo baimė, jog prasidės kitas priepuolis, ši baimė keitė žmogaus elgesį, apsunkino gyvenimą.

Gydymas Panikos sutrikimų gydymas priklauso nuo paciento būklės sunkumo, panikos priepuolių dažnumo.

Edukacinė informacija ir psichologinės konsultacijos Klaipėdoje ir internetu.

Pagrindiniai gydymo būdai yra medikamentai ir psichoterapija. Kartais šie gydymo būdai derinami tarpusavyje. Neretai šie žmonės teigia, jog būklė pagerėja panikos priepuoliai hipertenzija griežto gyvenimo režimo, tam sudaroma tiksli dienotvarkė, einama miegoti ir keliamasi turėtų būti panikos priepuoliai hipertenzija tomis pačiomis valandomis.

Šiems asmenims rekomenduojama sveikai maitintis, reguliariai mankštintis.

Profilaktika Nėra užtikrinto būdo apsisaugoti nuo panikos sutrikimo. Tačiau griežtas dienotvarkės laikymasis ir reguliari mankšta galėtų padėti žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų.

Prasidėjus panikos sutrikimui, jis nedelsiant turėtų būti pradėtas gydyti.