Organinės rūgštys ir hipertenzija

Sveikata Sveikatos specialistai kiekvieną kartą pabrėžia, kad šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių.

Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Jos suteikia sotumo jausmą, o tai labai svarbu. Daržovės labai paįvairina mitybą, visada norime, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir gardus. Ne visas daržoves galima valgyti žalias, kai kurias bulvės, baklažanai ir kt. Daržovės pagal jose esančias naudingas medžiagas skirstomos į kelias grupes: kopūstines baltagūžiai, raudongūžiai, savojiniai, briuseliniai, žiediniai, pekininiai, brokoliai kopūstaiankštines pupos, pupelės, žirniai, lęšiai, sojostamsiai žalias lapines špinatai, gūžinės, cikorinės salotos, endivijos, salotinės sultenės, priklauso ir brokoliniai kopūstaitamsiai oranžinės spalvos morkos, pomidorai, paprikoslelijines porai, česnakai, svogūnai.

Labai svarbu, kad visos daržovės turi skaidulinių medžiagų, kurios užpildo skrandį, dėl to greičiau pasisotinama. Per dieną reikia suvalgyti g 2—3 lėkštes vaisių ir daržovių. Įvairiose daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų ir organinės rūgštys ir hipertenzija kiekis skiriasi.

Idealiausia, jei kasdien būtų suvalgoma po 1 daržovę iš kiekvienos grupės — įvairovė būtų garantuota, organizmas gautų visų medžiagų, kurių reikia gerai sveikatai palaikyti.

Vaistai Ligos aprašymas Arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas. Skiriama pirminė arterinė hipertenzija, kuriai būdingas ilgalaikis nežinomos kilmės kraujospūdžio padidėjimas.

Nustatyta, kad visų rūšių kopūstuose — baltagūžiuose, raudongūžiuose, žiediniuose, briuseliniuose ir pan. Atlikti tyrimai parodė, kad žmonėms, kurie nors kartą per savaitę valgo kopūstų, tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu yra dvigubai mažesnė nei tiems, kurie kopūstų ragauja ne dažniau kaip kartą per mėnesį.

Be to, manoma, kad kopūstai gali apsaugoti nuo skrandžio ir krūties vėžio. Kopūstuose rasta reto antioksidanto indoliokarbinolio, kuris neleidžia organizme kauptis tam tikros rūšies estrogenui. Žinoma, kad jis skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi.

Tokius duomenis neseniai paskelbė amerikiečių mokslininkas L. Jis nustatė, kad moterims, kasdien valgiusioms baltagūžių kopūstų nuo penktadalio iki trečdalio gūžėsnegerojo estrogeno sumažėjo jau per pirmąsias penkias dienas.

Gūžiniai kopūstai yra puikus vitamino C šaltinis. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų. Šioje daržovėje yra vitamino U, kuris skatina opų gijimą, stiprina žmogaus imuninę sistemą.

Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika? Enzimai — tai sudėtingos medžiagos, padedančios ne tik virškinti maistą, bet ir jį įsisavinti. Enzimai yra jautrūs aukštesnei negu 47 °C temperatūrai, 54 °C temperatūra juos suardo, o žemoje temperatūroje jie gali išsilaikyti ilgus šimtmečius. Nors vasara jau pasitraukė, o kartu sumažėjo ir daržovių, kurias galėjome traukti tiesiai iš lysvės, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai sako, kad vis dėlto rudeninių vaisių ir daržovių dar pakankamai, kad galėtume prisispausti šviežių sulčių — mūsų sveikatai itin naudingų vitaminų ir mineralų šaltinio.

Kopūstai kalorijų turi tiek mažai, kad net liesėjant jų galima neskaičiuoti. Riebalų beveik neturi, užtat yra nemažai fosforo ir kalio, skaidulinių medžiagų, kurios puikiai nuslopins apetitą. Bent vieną daržovę iš kopūstinių šeimos suvalgykite kasdien. Daugelis mokslininkų jas laiko tikru sveikatos ir jaunystės eliksyru. Neseniai Harvardo universiteto specialistai įrodė, kad moterims, kurios penkis kartus per savaitę valgė morkų, insulto rizika sumažėjo 68 proc.!

Be to, nustatyta, kad morkos mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Seniai žinoma beta karoteno, kurio gausu morkose, svarba sveikatai. Tik viena morka per dieną du kartus sumažina plaučių vėžio riziką, net jeigu žmogus anksčiau rūkė. Medikai teigia, kad širdies ligomis sergančių žmonių kraujyje beta karoteno paprastai būna per mažai.

Šią daržovę vertina ir okulistai: beta karotenas saugo akis nuo įvairių senatvinių ligų. Vienoje vidutinio dydžio morkoje yra maždaug 6 organinės rūgštys ir hipertenzija beta karoteno. Dar daugiau jo turi morkų sultys stiklinėje — apie 24 mg. Morkose yra vitaminų C, B1, B2, C, PP, K, B9, gana daug cukrų, mineralinių medžiagų — magnio, cinko, fluoro, jodo, vario, sieros, fosforo, mangano, kobalto, geležies, pektinų. Norėdami, kad organizmas greitai pasisavintų morkose esantį karoteną, geriau jas valgykite su augaliniu aliejumi.

Vitaminas A palaiko gerą odos ir gleivinių būklę. Dėl didelio ląstelienos kiekio ši daržovė labai naudinga virškinimo sistemai. Ar kas nors įsivaizduoja tradicinio lietuvio valgiaraštį be bulvių?

Apie augalų veikliąsias medžiagas - Liepa

Naivu manyti, jog bulvės tik nepasiturinčiųjų maistas. Belgijoje net yra muziejus, kuriame galima susipažinti su naudingosiomis bulvių savybėmis ir šių daržovių istorija. Šis toks įprastas mums maistas pasižymi daugybe privalumų ir gali būti vartojamas kaip natūralus vaistas nuo daugelio ligų.

Mineralinė bulvių sulčių sudėtis — tai vertingas gydomasis koncentratas.

1. Pirminė arterinė hipertenzija | OrionPharma
2. Nikotino rūgštis hipertenzijai gydyti
3. GYVENIMO BŪDAS - Sveikas Žmogus
4.  - Хейл - это Северная Дакота.
5. Hipertenzija, kiek gyvena
6. Kategorija:Organinės rūgštys – Vikipedija
7. Теперь можно возвращаться домой.
8. Sveikata iš rudens derliaus — vanagaite.lt

Bulvės suaktyvina regeneracinius uždegimą slopinančius procesus. Sultys naudojamos gydyti gastritui, padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, virškinimo trakto ir netgi onkologinėms ligoms! Bulvių vartojimas padidina galimybę išvengti tokių ligų kaip miokardo infarktas, arterinė hipertenzija, vėžys, be to, organizmas bus atsparus peršalimui, teigia australų profesorius Klodas Banfas.

Bulvėse gausu mineralinių medžiagų. Pagal kalio kiekį jos nusileidžia tik petražolėms ir ankštinėms daržovėms. Organinės rūgštys ir hipertenzija stiprina širdies raumenį ir šalina skysčių perteklių iš organizmo. Bulvėse esančios kalcio ir magnio druskos stabilizuoja padidėjusį kraujagyslių tonusą, normalizuoja padidėjusį arterinį kraujospūdį. Ne mažiau naudingas organizmui fosforas bulvėse yra nesusijungęs, todėl lengvai pasisavinamas. Tuo bulvės ir skiriasi nuo duonos. Bulvėse esantys angliavandeniai suteikia energijos.

Didžioji bulvių angliavandenių dalis neuroendokrininė hipertenzija krakmolas, kuris organizme skyla pamažu ir pasisavinamas lėtai.

Todėl bulviniai patiekalai naudingi ne tik sveikiems asmenims, bet ir sergantiesiems cukriniu diabetu jiems kenkia ne patys angliavandeniai, o tai, kad jie labai greitai pasisavinami. Bulvėse esanti ląsteliena, būtina normaliam virškinimui, yra labai švelni ir nedirgina žarnyno.

Šiose daržovėse randama vitaminų B1, B2, B6, nikotino rūgščių, karoteno. Štai reikalingiausio mums vitamino C bulvėse yra tikrai užtektinai: rudenį g bulvių yra 20—30 mg vitamino C t. Svarbu atminti, jog reikia tinkamai bulves paruošti. Netinkamai verdamos bulvės praranda iki 50 proc.

Jų grožis — džiugina akį, ramina, suteikia energijos; kvapai — gaivina, jaudina, sukelia vienokius ar kitokius prisiminimus, o skirti naudoti arbatoms ar kompresams, atskleidžia juose esančių medžiagų savybes, kurios tiesiogiai veikia mūsų organizmą.

Tai ypatingos daržovės. Ypač sveika valgyti jaunus raudonuosius burokėlius, nes juose yra daugiausia vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose yra daug baltymų, ląstelienos, cukraus, riebalų, magnio, jodo, kalcio, kalio, fosforo, geležies, vitaminų C ir PP, B grupės vitaminų, karoteno, folio rūgšties. Raudonuosiuose burokėliuose esanti ląsteliena ir organinės rūgštys gerina virškinimo trakto veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, gydo širdies ir kraujagyslių ligas, aterosklerozę, mažina kraujospūdį, stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, gydo moteriškąsias ligas.

Burokėlių organinės medžiagos didina kepenų ląstelių gyvybingumą ir gerina kepenų veiklą. Šiose daržovėse esančios pektininės medžiagos naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje ir šalina iš organizmo radioaktyviuosius junginius. Burokėliai — puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei bet kurioje kitoje daržovėje.

Juose esanti geležis yra susijungusi su organiniais junginiais, todėl organizmas ją gerai pasisavina. Ypač vertingos burokėlių sultys. Kai kurių medikų nuomone, sultyse esantis betainas didina atsparumą vėžiui. Tiesa, jos nelabai skanios, todėl geriausia maišyti su morkų ar obuolių sultimis.

Raudonųjų burokėlių sulčių nepatartina gerti šviežiai išspaustų, nes jos gali sukelti galvos svaigulį, pykinimą, net vėmimą. Jei norite išvengti šalutinio raudonųjų burokėlių sulčių poveikio, organinės rūgštys ir hipertenzija šias sultis nusistovėti 2—3 valandas atvirame inde, geriausia šaldytuve.

Turi daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų.

Jose esantis vitaminas E padeda nugalėti stresą, stiprina nervus, suaktyvina smegenų veiklą. Taip pat cukinijos spartina medžiagų apykaitos procesus, stiprina raumenis, širdį ir iš organizmo šalina vandenį, žalingas medžiagas.

Cukinijos turi nedaug organinių rūgščių ir skaidulinių medžiagų, todėl jas patartina valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Moliūgų šeimai priklausantys vaisiai tinka ir sergantiesiems ateroskleroze, nes padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį. Cukinijos taip pat padeda pašalinti organizme atsiradusį gyvsidabrį, šviną, organinės rūgštys ir hipertenzija, radioaktyvųjį stroncį.

Dėl švelnių skaidulinių medžiagų cukinijos tinka mažiems vaikams, o dėl mažo cukraus kiekio — sergantiesiems cukralige. Kaip ir cukinijos priklauso moliūgų šeimos daržovėms. Kadangi moliūgai turi mažai organinių rūgščių ir ląstelienos, organinės rūgštys ir hipertenzija patariama valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, o pektinas naudingas gydant storųjų žarnų uždegimą.

Šviežias moliūgų minkštimas gerina žarnyno veiklą ir valgomas, kai užkietėję viduriai iki 0,5 kg per dieną. Kadangi moliūgai nekaloringi, juos rekomenduojama valgyti su medumi ir žiupsneliu muskato riešuto esant nutukimui ir depresijai. Moliūgai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl jais galima gydyti pabrinkimus, atsiradusius dėl širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo organinės rūgštys ir hipertenzija ligų.

Moliūgai turi milžinišką kiekį vitaminų.

Subkategorijos

Vitaminas D reikalingas vaikų augimui, padeda pasisavinti kalcį dantims ir kaulams. Moliūguose daug vario, fosforo, geležies, organinės rūgštys ir hipertenzija juos organinės rūgštys ir hipertenzija valgyti profilaktiškai nuo mažakraujystės ir aterosklerozės. Tirdami daržovių sudėtį specialistai atranda labai daug įdomių faktų. Pavyzdžiui, salierų dažniau naudojame gumbus, pasirodo, lapai tam tikrais komponentais dešimt kartų naudingesni, o jie paprastai tiesiog išmetami.

Taigi reikėtų jų pasismulkinti ir dėti į patiekalus arba pasidžiovinti ir gerti kaip arbatą. Tačiau labai smulkiai malti nereikėtų, jei iškart nevalgysite, nes dėl oksidacijos procesų labai mažėja naudingų medžiagų.

Smulkinti galima jau išdžiovintas žoleles. Taip pat yra lapkotinių salierų rūšis — jie gumbų neturi, bet stiebai labai vertingi.

Jų valgyti rekomenduojama turintiesiems problemų dėl sąnarių, lieknėjantiesiems. Salierai labai maistingi, aromatingi ir pasižymi daugybe naudingų savybių.

Kategorijos „Organinės rūgštys“ straipsniai

Jie užkerta kelią piktybinių auglių atsiradimui ir vystymuisi, turi nemažai vitamino C, forforo, kalio, seleno ir cinko. Padeda kovoti su stresu, pasižymi antiseptinėmis savybėmis, gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda nuo sąnarių skausmų, gerina dantų būklę, palaiko normalią žarnyno mikroflorą. Salierai užkertą kelią vidurių užkietėjimui, gerina potenciją.

Tačiau kad ir kokios naudingos būtų šios daržovės, nėščiosioms jų valgyti nerekomenduojama — salieruose esančios medžiagos skatina gimdos susitraukimus ir gali išprovokuoti persileidimą. Kiekviename svogūnėlyje — šimtai aktyvių junginių!

Mokykla+ - Chemija - 10 - 12 klasė - Rūgštys ir bazės -- Laisvės TV X

Be vitaminų ir mineralų, česnakas turi didelį kiekį fosforo, kalio, sieros ir cinko, kiek mažiau seleno bei vitaminų A ir C, o mažiausiai kalcio, magnio, natrio, geležies, mangano ir B vitaminų.

Česnakuose taip pat yra flavonoidų ir kitų antioksidantų, eterinių aliejų ir riebalų rūgščių, aminorūgščių, pektino, angliavandenių ir sieros junginių. Jie turi baktericidinių medžiagų, kurios gali sunaikinti daugelio pavojingų ligų sukėlėjus. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, padeda sudeginti riebalų perteklių, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, gerina smegenų veiklą. Juose esantys vitaminai, cinkas ir geležis stiprina imuninę sistemą.

• Arterinė hipertenzija | vanagaite.lt
• Pirminė arterinė hipertenzija Pirminė arterinė hipertenzija Arterinė hipertenzija yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
• organinės rūgštys
• Ginaro rūgšties atsiradimas ir poveikis Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Gintaro rūgštis — tai produktas, gautas perdirbant natūralų gintarą.

Be to, česnakai sumažina vėžio tikimybę, kadangi juose esantys selenas ir germanis trukdo susidaryti augliams. Jei jums nemalonus česnakų organinės rūgštys ir hipertenzija, galite vartoti vaistinėse parduodamus jų preparatus — tabletes, kapsules, miltelius.

Tai bene vienintelė daržovė, kurios gerąsias savybes pavyko sudėti į tabletę! Tai artimi česnako giminaičiai, todėl nenuostabu, jog turi nemažai panašių gerųjų savybių: mažina vėžio, ypač skrandžio, riziką, skystina kraują, todėl trukdo susidaryti trombams, didina gerojo cholesterolio kiekį. Sveikatos požiūriu vertingiausios ne baltos, o raudonos spalvos roputės.

Jose gerokai daugiau kvarcetino — reto antioksidanto, kuris mažina kancerogeninių medžiagų veiklumą, turi uždegimus malšinančių ir bakterijas naikinančių savybių. Geriausia valgyti šviežius svogūnus. Tačiau organinės rūgštys ir hipertenzija nepatinka specifinis jų skonis bei kvapas, supjaustytus svogūnus galima nuplikyti verdančiu vandeniu arba trumpai pamarinuoti.