Nereguliarus širdies plakimas. Simptomų pobūdis

Komentarai

Registracija internetu Širdies ritmo sutrikimams apibūdinti yra naudojamas medicininis terminas — aritmija. Aritmijos atveju, širdis yra linkusi plakti per greitai tachikardijaper lėtai bradikardijaper anksti nereguliarus širdies plakimas širdies susitraukimas ar nereguliariai prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimastokiu būdu paveikdama pumpuojamo kraujo kiekį.

Dauguma aritmijos atvejų nėra rimti, tačiau kai kurie širdies ritmo sutrikimai gali padidinti insulto ar širdies nepakankamumo riziką. Normali širdies veikla Širdis sudaryta iš keturių kamerų — dviejų viršutinių prieširdžių ir dviejų apatinių skilvelių. Širdies ritmą paprastai kontroliuoja dešiniajame prieširdyje esantis natūralus stimuliatorius — sinusinis mazgas, kuris sukuria elektrinius impulsus, skatinančius širdies plakimą.

nereguliarus širdies plakimas

Iš sinusinio mazgo elektriniai impulsai keliauja prieširdžiais, todėl prieširdžių raumenys susitraukia ir pumpuoja kraują į apatines kameras. Vėliau elektriniai impulsai keliauja į atrioventrikulinį mazgą jungtį tarp prieširdžių ir skilveliųkurio funkcija — užlaikyti elektrinius impulsus tam, kad prieširdžiai turėtų galimybę visiškai susitraukti prieš stimuliuojant skilvelius. Elektriniams impulsams pasiekus skilvelių raumenis, šie susitraukia ir išstumia kraują į plaučius arba paskleidžia po visą kūną.

Maniau, kad praradau viską... Bet tada pasirodė Ji!

Jei širdis yra sveika, šis procesas vyksta sklandžiai. Širdies ritmas ramybės būsenoje gali svyruoti nuo 60 iki dūžių per minutę, o daug sportuojančių žmonių širdies ritmas gali būti ir mažesnis.

REKOMENDUOJAME

Širdies ritmo sutrikimų priežastys Aritmija atsiranda sutrikus širdies plakimą skatinantiems elektriniams impulsams. Širdies ritmo sutrikimus gali sukelti tiek širdies ligų padaryta nereguliarus širdies plakimas, tiek kitos ligos nereguliarus širdies plakimas medžiagos, įskaitant: dėl ankstesnio širdies smūgio surandėję širdies audiniai ar šiuo metu vykstantis širdies smūgis; širdies struktūros pokyčiai, tokie kaip kardiomiopatija; aukštas kraujospūdis; užsikimšusios širdies arterijos vainikinių arterijų liga ; miego apnėja trumpi ir pasikartojantys nereguliarus širdies plakimas pertraukimai miego metu ; per didelis alkoholio ar kofeino vartojimas; stresas; endokrininiai sutrikimai, tokie kaip skydliaukės problemos; tam tikri vaistai ir papildai, įskaitant nereceptinius vaistus nuo peršalimo ir alergijos bei maisto papildus; elektrolitų pusiausvyros sutrikimai; diabetas; genetika.

Sveikas nereguliarus širdies plakimas vargu ar kada nors kentės nuo ilgalaikės aritmijos, nebent ji būtų sukelta išorinių veiksnių, tačiau tam tikrų ligų atveju, elektriniai impulsai gali nesugebėti tinkamai keliauti per širdį, taip padidindami aritmijos tikimybę. Ligos simptomai Aritmijos atveju galima nepastebėti jokių požymių ar simptomų, o pastebimi — nebūtinai reiškia rimtą problemą.

Aritmijos simptomai gali būti šie: pastebimai greitas, stiprus, lėtas ar nereguliarus širdies plakimas, galvos svaigimas, alpimas sinkopė arba beveik alpimas, dusulys, krūtinės skausmas ar diskomfortas, prakaitavimas. Daugelį šių simptomų galima supainioti su senėjimo ar fizinio neveiklumo padariniais bei kitomis ligomis, turinčiomis įtakos širdžiai. Aritmijos diagnostika ir gydymas Aritmijai diagnozuoti dažniausiai atliekami šie tyrimai: elektrokardiograma EKGHolterio monitoravimas širdies ritmo tyrimas ir analizė paros laikotarpiuelektrofiziologiniai tyrimai širdies elektrinių impulsų sekimas ir stimuliavimas bei streso mankštos tyrimas širdies ritmo sekimas, kai širdis verčiama dirbti sunkiau nei įprastai.

Širdies ritmo sutrikimus galima gydyti įvairiais būdais. Kartais užtenka tik aritmijos stebėjimo ir kontrolės, tačiau kitais atvejais — reikalingas skubus gydymas.

Gydymo būdai yra šie: vaistų terapija vartojami vaistai, skirti sumažinti širdies ritmo sutrikimų atsiradimą ar valdyti simptomusimplantuojami prietaisai, radiodažnuminė abliacija bei gyvenimo būdo pokyčiai.

Pajutus širdies ritmo sutrikimus, rekomenduojama ne užsiimti savigyda ir eksperimentuoti su vaistais, nes tai gali būti pavojinga, o nedelsiant kreiptis į gydytojus kardiologus. Šie specialistai gali padėti Jums susigrąžinti gerą savijautą ir visavertį gyvenimą.

Konsultuojantys kardiologai.