Hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Rizikos veiksniai

Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų koks yra hipotenzijos su hipertenzija pavojus ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui.

Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais moksliniais tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Jie gali rodyti žmogaus paveldimuosius, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus, kurių negalime prieinamomis priemonėmis paveikti, ir modifikuojamus, kurių įtaką galima sumažinti specialiomis priemonėmis.

Iš viso žinoma per rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių — ne. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius dislipidemijapadidėjęs kraujospūdis hipertenzija ir rūkymas. Rizika labai padidėja žmogui sergant cukriniu diabetu, be to, jei tarp artimų giminių  buvo anksti koronarine širdies liga susirgusių ar staiga mirusių.

Rizikos veiksniai

Koronarinės širdies ligos kilmė daugialypė. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Yra specialių lentelių, kalkuliatorių, kompiuterinių programų, pagal kurias, žinant savo rizikos veiksnius, galima procentais apskaičiuoti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių liga arba nuo jos numirti per artimiausią laikotarpį: 5 ar 10 metų.

Kraujospūdis toliau didėja sergant 1 tipo cukriniu diabetu ir esant mikroalbuminurijai, arterinė hipertenzija dažna ir esant makroalbuminurijai. Arterinė hipertenzija labai dažnai pasireiškia sergant 2 tipo cukriniu diabetu: du—tris kartus dažniau nei tokio pat amžiaus bendrosios populiacijos atstovams, be to, ji yra metabolinio sindromo dalis. Nutukusių žmonių arterinės hipertenzijos rizika yra didesnė.

Reikia labai rimtai susirūpinti savo sveikata, jei tikimybė  artimiausiu dešimtmečiu susirgti širdies ir kraujgyslių liga didesnė kaip 20 proc. Pagal rizikos laipsnį pacientus galima suskirstyti į tris grupes: 1. Nesergantys koronarine širdies liga ir turintys ne daugiau kaip vieną rizikos veiksnį — nedidelė rizika.

Nesergantys koronarine širdies liga, tačiau turintys du ir daugiau rizikos veiksnių — vidutinė rizika. Sergantys koronarine širdies liga, kita aterosklerozės sukelta kraujagyslių liga galvos smegenų, kojų, aortos ar cukriniu diabetu — didelė rizika. Visi koronarinės širdies ligos rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes. Didėjant gyvenimo tempui, daugėja konfliktinių situacijų, didėja psichoemocinė įtampa.

Arterinė hipertenzija sergant cukriniu diabetu

Sudėtingi tampa žmonių tarpusavio santykiai. Stresas — nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas, jo išvengti neįmanoma. Tačiau ne kiekvienas jis yra žalingas.

Nedidelė trumpalaikė įtampa veikia netgi teigiamai: aktyvina gyvybines funkcijas, mobilizuoja veiklai, stimuliuoja, grūdina organizmą. Tačiau kai konfliktinės situacijos  kartojasi, kai nuolat nervinatės, jaučiate pastovią įtampą, susierzinimą, nerandate išeities iš susidariusios padėties,  psichoemocinė įtampa  tampa žalinga: sekina nervų sistemą, sukelia nerimą, depresiją, mažina organizmo atsparumą ligoms.

Didžiausi streso šaltiniai — nesutarimai šeimoje ir nesklandumai darbe.

Daugėja mokslinių įrodymų, kad psichosocialiniai veiksniai gali paskatinti ankstyvą aterosklerozės vystymąsi, padidinti miokardo infarkto ir staigios mirties  riziką nepriklausomai nuo standartinių rizikos veiksnių.

Ryšys tarp psichosocialinių veiksnių ir aterosklerozės gali būti tiesioginis, per endotelio pažeidimą, ir netiesioginis, per poveikį tradiciniams rizikos veiksniams, tokiems kaip rūkymas, hipertenzija ir lipidų metabolizmas. Hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys ne tik padidina pirmojo kardiovaskulinio įvykio riziką, pablogina prognozę, bet gali tapti gyvensenos keitimo ar gydytojo paskyrimų vykdymo kliūtimi.

Стратмор подавил желание встать с ней. Он многое знал об искусстве ведения переговоров: тот, кто обладает властью, должен спокойно сидеть и не вскакивать с места. Он надеялся, что она сядет. Но она этого не сделала.

Nustatyta, kad prasta socioekonominė padėtis, socialinio palaikymo stoka ar socialinė izoliacija, stresas darbe ir asmeniniame gyvenime, neigiamos emocijos, tokios kaip depresija, pyktis ir  priešiškumas didina  KŠL riziką, blogina jos klinikinę eigą ir pacientų prognozę. Psichoemocinę įtampą didina didelis gyvenimo tempas, konkurencija, daugybė neišspręstų problemų, nuolatinis persidirbimas, pervargimas, nemokėjimas pailsėti.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Manoma, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti po didesnio susinervinimo reikia ne mažiau kaip 3 dienų. Klinikinė depresija, depresiniai simptomai ir kitos neigiamos emocijos predisponuoja KŠL ir blogina prognozę. Klinikinė depresija mažiausiai du kartus padidina didžiųjų koronarinių įvykių riziką. Ja sergantiems žmonėms žymiai dažniau įvyksta miokardo infarktas ar net staigi mirtis. Gausėja įrodymų, kad depresiniai simptomai dažnesni moterims, nei vyrams.

Stresas darbe, kai hipertenzijos cukrinio diabeto rizikos veiksnys reikalavimai neatitinka galimybių arba didelės pastangos nesulaukia įvertinimo, didina KŠL riziką. Nors tai būdinga abiems lytims, tačiau vyrai labiau reaguoja į patiriamą stresą darbe.

Kenksmingos ir kai kurios darbo sąlygos — pamaininis darbas nereguliariomis valandomis, naktinis darbas taip pat didina KŠL riziką. Tam jautresnės moterys.

Dvyliktoji tema: Arterinė hipertenzija (antroji dalis)

Konfliktai, krizės, ilgalaikis stresas šeimyniniame gyvenime labiau didina moterų KŠL riziką. Kiekvienas žmogus į sudėtingą situaciją reaguoja savaip. Įrodyta, kad stresas ypač žalingas tuomet, kai žmogus elgiasi pasyviai,  neieško optimalios išeities, nesistengia kontroliuoti įvykių, užsisklendžia savyje. Taigi yra pavojingas ne tiek pats stresas, kiek neteisingas reagavimas į jį. Reagavimas į stresines situacijas labai priklauso nuo žmogaus charakterio.

Pastebėta, kad širdies ligomis dažniausiai serga A tipo asmenybės: tai visada įsitempę, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, linkę į konfliktus žmonės. Jie  užsisklendę savyje, nelinkę pergyvenimais dalintis su kitais, dažnai kankinasi dėl neatliktų darbų, kartais pratrūksta pykčio priepuoliais, nemoka ilsėtis, atsipalaiduoti. Tokių žmonių kraujospūdis dažnai esti padidėjęs.