Hipertenzija su širdies ydomis.

Būna įgimtos ir įgytos. Įgimtos širdies ydos Pasitaiko 6—8 iš naujagimių, kai kurios siejamos su genetinėmis ligomis, alkoholio vartojimu. Skirstomos į mėlynąsias dalis veninio kraujo patenka į arterinę sistemą, todėl atsiranda mėlynavimas — cianozė ir baltąsias arterinis ir veninis kraujas nesimaišo arba maišosi iš kairės į dešinę. Turintiems baltąsias širdies ydas skilvelių pertvaros defektą, atvirą arterinį lataką, prieširdžių pertvaros defektą, aortos koarktaciją, aortos angos stenozę, plautinio kamieno stenozę būdinga kūno masės mažėjimas, greitas nuovargis, dusulys, dažnos kvėpavimo takų ligos vadinamieji peršalimaidažnesnis širdies plakimas nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimoodos blyškumas, sulėtėjusi fizinė raida.

Vyresnio amžiaus ligoniui dažnai šąla rankos, mėlynuoja nagai.

Didėja spaudimas plaučių arterijoje, plaučiai perkraunami krauju plautinė hipertenzijaiš jų daugiau kraujo priteka ir į kairįjį prieširdį bei skilvelį, šie išsiplečia, sienelės storėja. Ilgainiui atsiranda širdies nepakankamumas. Dažniausiai nustatoma tuoj po gimimo, gali būti su kitomis širdies ydomis. Mažas skilvelių pertvaros defektas nesutrikdo vaiko augimo ir raidos, būna tik tipinis būdingas širdies ūžesys.

Veiksniai sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį teratogeninį poveikį ypač turi alkoholis. Pastaraisiais metais, padažnėjus alkoholizmuo tarp moterų, padažnėjo naujagimių su embriofetaliniu alkoholio sindromu. Tai širdies vožtuvų pažeidimas, dėl kurio sutrinka mechaninė veikla: a vožtuvų kraštams suaugus, susiaurėja anga ir dėl to atsiranda kliūtis kraujui tekėti angos stenozė ; b vožtuvo kraštams nuplyšus ar vožtuvui įtrūkus, jis nepajėgia užsidaryti ir dėl to dalis kraujo grįžta atgal vožtuvo nesandarumas.

Didelis skilvelių pertvaros defektas operuojamas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, nedidelis ar vidutinio dydžio skilvelių pertvaros defektas — 3—5 metų vaikams. Nėštumo laikotarpiu šis latakas vadinamasis Botallo būtinas vaisiaus kraujotakai, po gimimo užsidaro per pirmąsias 10—18 valandų ir virsta arteriniu raiščiu.

Dažniausiai atviras arterinis latakas būna besimptomis, širdies nepakankamumą sukelia tik tada, kai latakas didelis. Gydomas operacija. Dėl didesnio spaudimo kairiajame prieširdyje dalis arterinio kraujo patenka į dešinįjį ir maišosi su veniniu, daugiau kraujo turi pervaryti dešinysis prieširdis, daugiau jo patenka ir į dešinįjį skilvelį ir į plaučius.

Ilgainiui išsiplečia dešinysis skilvelis ir prieširdis, blogiau užsidaro triburis vožtuvas skiriantis dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžioatsiranda kraujo sąstovis venose, tinimai.

Prieširdžių pertvaros defekto komplikacijos: aritmija, plautinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, kraujagyslių užsikimšimas trombu.

Mažo prieširdžių pertvaros defekto gydyti nereikia, operuojami dažniausiai 1—2 metų, t.

Titas Simaška

Dėl jo kairiajam skilveliui sunkiau išstumti kraują į aortą, jo sienelės sustorėja. Mažiau kraujo patenka į apatines galūnes, vidaus organus inkstus, žarnynąjie nepakankamai aprūpinami deguonimi. Padidėja kraujospūdis viršutinėje ir sumažėja apatinėje kūno dalyje.

Kaip veikia širdis Prieš susipažįstant su įgimtomis širdies ydomis, pravartu žinoti sveikos širdies sandarą. Širdis veikia pompos principu. Ji turi keturias kameras - dešinįjį prieširdį, dešinį skilvelį, kairįjį prieširdį ir kairįjį skilvelį.

Jei aortos koarktacija turintis naujagimis gimsta su susiformavusiomis aplinkinėmis kolateralinėmis kraujagyslėmis, kurios padeda aplenkti aortos koarktaciją, ydos požymiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje ar vyresniems atsiranda galvos skausmų, dažnai kraujuoja iš nosies, greitai nuvargsta ar šąla kojos. Jei naujagimis neturi kolateralinės kraujotakos, jis 2—10 gyvenimo dieną staiga nustoja valgęs, ima dusti, oda tampa pilkšva, padažnėja pulsas; laiku nenustačius ydos miršta. Bet kurio tipo aortos koarktacija operuojama.

Jeigu yda nesunki, girdimas tik širdies ūžesys; ydai sunkėjant atsiranda baltosioms širdies ydoms būdingų požymių.

Sunki aortos angos stenozė operuojama. Dešinysis skilvelis storėja ir plečiasi, vėliau plečiasi ir dešinysis prieširdis, ilgainiui atsiranda širdies nepakankamumas. Jei plautinio kamieno stenozė yra vidutinio sunkumo arba sunki, atsiranda dusulys, odos melsvumas, skauda krūtinę; sunki yda operuojama.

Nuovargis ir dusulys perspėja apie rimtą pavojų: širdies vožtuvų ydos – lyg tiksinti bomba

Turintiems mėlynąsias įgimtas širdies ydas būdinga veido, lūpų, kūno melsvumas, padažnėjęs hipertenzija su širdies ydomis, širdies ūžesys, ritmo sutrikimai. Širdžiai susitraukiant kraujas į aortą patenka ne tik iš kairiojo, bet ir iš dešiniojo skilvelio.

Dėl plautinio kamieno stenozės dalis veninio kraujo iš dešiniojo skilvelio sunkiau išstumiama į plaučių arteriją, kita dalis per sklivelių pertvaros defekto nuteka į aortą, todėl vaiko veidas, lūpos, kūno oda yra melsvo atspalvio. Dėl sunkesnio dešiniojo skilvelio darbo atsiranda jo hipertrofija. Klinikinę Fallot tetrados raišką lemia plautinio kamieno stenozės laipsnis. Yda dažniausiai progresuoja palengva: iš pradžių gali būti šiurkštus širdies ūžesys ir odos apie lūpas melsvumas, išryškėjantis valgant, verkiant, judant, vaikui augant atsiranda nuolatinė cianozė daugiausia lūpų, burnos gleivinės, rankų, kojų nagų, pirštų galųima varginti dusulys.

Naujienos apie sveikatą

Progresuojant ydai ištinka dusulio ir mėlynavimo priepuoliai. Operuojama pirmaisiais gyvenimo metais. Iš dešiniojo skilvelio išstumtas kraujas per aortą patenka į didįjį kraujotakos ratą, iš kurio suteka į dešinįjį prieširdį, todėl susidaro uždaras kraujotakos ratas, kuris su plaučių kraujotaka nesusisiekia ir kraujas deguonies negauna.

Antrasis uždaras kraujotakos ratas susidaro kairiajam skilveliui išstūmus kraują į plautinį kamieną ir plaučius, ir jam grįžus į dešinįjį prieširdį.

Aortos stenozė

Jei po gimimo išlieka atviros vaisiaus kraujotakos jungtys — ovalioji anga ir arterinis latakas, tai hipertenzija su širdies ydomis tarp dviejų kraujotakos ratų susimaišo ir organizmas gauna šiek tiek deguonies. Naujagimiui pirmąją ar antrąją parą ryškėja viso kūno cianozė, vis labiau ima trūkti deguonies. Operuojama pirmąjį gyvenimo mėnesį. Įgytos širdies ydos Įgytos širdies ydos — tai širdies vožtuvų pažeidimai vožtuvų kraštams suaugus susiaurėja anga, vožtuvo kraštams nuplyšus ar įtrūkus atsiranda vožtuvo nesandarumas.

Dažniausios širdies ydų priežastys — reumatas ir infekcinis endokarditas, rečiau — sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, trauma; vyresniems žmonėms vožtuvai randėja, kietėja dėl distrofinių ar aterosklerozinių pokyčių.

Sergantis nesunkia yda žmogus jaučiasi beveik sveikas, kai yda progresuoja, ligonis dūsta, vargina širdies plakimas, kartais — arterijų trombembolija, kyla širdies nepakankamumas.

Dažniausios įgytos širdies ydos — mitralinio vožtuvo prolapsas, mitralinė stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas. Mitralinio vožtuvo prolapsas — dažniausiai nepiktybinė širdies yda ar net fiziologinė bei anatominė būklė. Jis gali sukelti veriančio ar duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais — širdies vainikinių arterijų spazmus, labai retai — emboliją ir smegenų, tinklainės ar miokardo infarktą.

Brigita Ragickaitė Širdies vožtuvų ydos — lyg tiksinti bomba: pasireiškęs dusulys ir nuovargis gali reikšti, kad jums teliko gyventi keli mėnesiai. Tokiais atvejais gyvybę išgelbėti gali tik chirurginės operacijos, tačiau laiku nesikreipę pacientai jų neišgyvena.

Mitralinė stenozė atrioventrikulinės angos susiaurėjimas susiformuoja jaunystėje, moterimis 4 kartus dažniau negu vyrams. Pasunkėja kraujo hipertenzija su širdies ydomis iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį, ligonis dūsta nuo fizinio krūvio, gali atsikosėti krauju, jam gali skaudėti krūtinę, virpėti prieširdžiai.

Mitralinio vožtuvo nesandarumas atsiranda persirgus reumatu, t.

Susitraukiant kairiajam širdies skilveliui kraujas teka į aortą ir atgal į kairįjį prieširdį. Šis plečiasi, nes į jį patenka kraujo ne tik iš plaučių, bet ir iš kairiojo skilvelio, kuris ilgainiui irgi plečiasi, atsiranda dusulys ir kitų širdies nepakankamumo požymių.

Aortos stenozė — palyginti reta širdies yda, ilgą laiką ligonio būklė būna patenkinama dėl sustiprėjusio širdies kairiojo skilvelio darbo, ilgainiui skilvelis pervargsta, nusilpsta. Įgytų širdies ydų gydymas priklauso nuo jų sunkumo, gydoma pagrindinė liga, taikoma simptominė terapija, operuojant protezuojami pažeisti vožtuvai.