Ar išgydoma 1 laipsnio hipertenzija?. PASAULINĖ HIPERTENZIJOS DIENA
Turinys
- Hipertenzija – „nebylioji žudikė“
- 3 laipsnio hipertenzija, galimas pavojus 4
- Arterinė hipertenzija: paprastai nustatoma, bet ne visada gydoma
- Ką reikia žinoti apie cholesterolį?
- Kaip laiku pajusti, kad inkstai nebeatlieka savo darbo - DELFI Sveikata
- Arterinė hipertenzija
- Kaip laiku pajusti, kad inkstai nebeatlieka savo darbo
Hipertenzija – „nebylioji žudikė“
Maždaug trečdalis 25—65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu. Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga.
3 laipsnio hipertenzija, galimas pavojus 4
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m. Skaičiuojama, kad hipertenzija Ar išgydoma 1 laipsnio hipertenzija? maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc.
Mat nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažnai mirštama, o arterinė hipertenzija svarbiausia jų priežastis. Arterinė hipertenzija kasmet nusineša 9,4 milijono pasaulio žmonių gyvybių. Apytiksliai tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus. Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai galimi visiems žmonėms. Įtakos turi fizinis aktyvumas, metų laikas, paros laikas naktį arterinis kraujo spaudimas sumažėjamiego trukmė, darbo krūvis, psichoemocinė būklė ir stresas, alkoholis, vaistai, moterims — nėštumas ir t.
Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai.
Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc.
Arterinė hipertenzija: paprastai nustatoma, bet ne visada gydoma
Kodėl turime stebėti kraujospūdį? Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis.
Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, Ar išgydoma 1 laipsnio hipertenzija? taip pat yra didesnė rizika susirgti.
Ką reikia žinoti apie cholesterolį?
Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.
Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį? Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu.
Kaip laiku pajusti, kad inkstai nebeatlieka savo darbo - DELFI Sveikata
Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja.
Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių. Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos.
Arterinė hipertenzija
Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja. Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo.
Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus. Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis 10—20 mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni.
Kaip laiku pajusti, kad inkstai nebeatlieka savo darbo
Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Ši būklė būdinga apie 10 proc. Kaip vertinti kraujospūdžio rodmenis? Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija m.