Ar gerai gerti daug vandens sergant hipertenzija, Kiek ir kokio vandens gerti? - Temos - Ligos, sveikata, vaistai - vanagaite.lt
Turinys
Vandens poveikis žmogaus sveikatai 0 www. Marčenkovo nuotr. Mūsų organizmo vandens terpėje vyksta visos biologinės reakcijos, todėl žmogus turi gauti atitinkamą vandens ir maisto produktų kiekį. Žmogus gauna maždaug 2—2,3 litro vandens per parą. Norint, kad žmogus jaustųsi gerai, būtų sveikas ir kupinas jėgų, tam itin svarbu palaikyti skysčių pusiausvyrą.
Mažiausią nukrypimą nuo normalios skysčių pusiausvyros organizmas nedelsiant koreguoja prakaito, šlapimo išskyrimu, papildydamas skysčio atsargas. Vanduo pašalinamas tokiu būdu: inkstai išskiria 1,5 litro, oda — 0,5—1 litrą, plaučiai — — mililitrų, žarnynas — 50— mililitrų.
Per didelis išgertas ar galima turėti pupelių sergant hipertenzija kiekis, sveikatai ne visuomet į naudą.
Troškulys perspėja apie ligą
Vandens balansą reguliuoja nervų ir endokrininės sistemos. Jei iš organizmo pašalinama daugiau skysčių nei gauta, kraujyje padidėja natrio, kalio ir chloro koncentracija. Tuomet galvos smegenys gauna signalą ir mes pradedame jausti troškulį. Jei vandens geriama daug, nejaučiant jo poreikio, pažeidžiama gaunamo vandens balanso dalis, kas reiškia, kad išskiriamojo vandens privalo automatiškai padaugėti. Padidėja krūvis širdžiai ir skystį šalinantiems organams.
Jei šie nesusidoroja su pasunkėjusiu uždaviniu, skystis pradeda užsilaikyti, atsiranda pabrinkimų. Vandenį nedideliais kiekiais galima gerti ir profilaktiniais tikslais. Jei skysčius gersime per prievartą, nejausdami troškulio, galime susilaukti neigiamo efekto.
Kiek ir kokio vandens gerti?
Svarbiausia yra neviršyti savo normos. Skysčius reikia vartoti saikingai, net ir atrodytų visai nekenksmingus, kaip, pvz. Gaunamo vandens kiekis turi atitikti išskiriamo vandens kiekį. Medikų teigimu, asmeninė norma priklauso nuo individualaus fiziologinio organizmo poreikio, klimatinių sąlygų ir kūno masės.
Vandens poveikis žmogaus sveikatai | vanagaite.lt
Vidutinė norma — 2,3 litro, skirta 65 kilogramus sveriančiam žmogui. Aišku, kad 50 ar 80 kilogramų sveriančiam žmogui šie rodikliai bus skirtingi.
Labai paprasta nustatyti optimalų vandens kiekį, vadovaujantis taisykle: 1 litras skysčių — kilokolorijų, kurios gaunamos valgant. Kai kurie mokslininkai siūlo vadovautis formule: kūno svoris dauginamas iš koeficiento 0, Pavyzdžiui, moters, kuri sveria 60 kilogramų, skysčių poreikis parai sudaro apie 2,2 litro.
Kita vertus, tai apytikris vidurkis. Vanduo, nepaisant jo universalumo, kiekvieną veikia skirtingai, nes įvairių žmonių poreikiai skirtingi.
Arterinė hipertenzija
Priklausomai nuo individualaus skysčių vartojimo poreikio, mus galima suskirstyti į tuos, kuriems sunku ir pusdienį išbūti neišgėrus kelių stiklinių vandens; mažai geriančius, kurie sugeba ilgą laiką apsieiti be vandens; ir saikingai geriančius.
Asmeninė skysčių norma priklauso nuo sveikatos būklės, fizinio aktyvumo ir to, kokiam maistui teikiate pirmenybę.
Kiek ir kokio vandens gerti?
Jei kankina troškulys — reikia gerti. Vasarą karštomis dienomis reikėtų gerti daugiau. Labai svarbus yra ne tik geriamojo vandens kiekis, bet ir jo kokybė Lietuvoje geriamojo vandens kokybė palyginti su kitomis šalimis yra gera, tačiau visoje teritorijoje labai skirtinga ir priklauso nuo vietos, iš kur išgaunamas vanduo, bei nuo įmonės, tiekiančios vandenį gyventojams.
Daugumos Lietuvos vietovių tiekiamas centralizuotai vanduo iš čiaupo yra tinkamas gerti, nes per pastaruosius metus buvo investuota daug lėšų į vandens gerinimo technologijas, tačiau vis dar negalima teigti, kad vandens saugos problema yra išspręsta visoje Lietuvoje.
Pastaruoju metu žmonės, gyvenantys įvairiose šalies vietovėse, skundžiasi, kad jiems tiekiamas vanduo iš čiaupo parudęs ir yra specifinio kvapo. Dažniausiai užduodamas klausimas: ar galima gerti vandenį iš čiaupo, ar reikia jį filtruoti?
Prieš priimant sprendimą įsirengti vandens filtrą savo namuose, reikėtų sau pateikti klausimą: ar jis pagerins, ar pablogins geriamojo vandens kokybę? Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė Natalja Šliachtič teigia, jog norint jaustis saugiems dėl tiekiamo iš čiaupo vandens kokybės, žmonės visų pirma turėtų ar gerai gerti daug vandens sergant hipertenzija domėtis jiems tiekiamu vandeniu.
O jei situacija nėra patenkinama — domėtis, kas yra daroma, kad ji keistųsi. Prieš priimant pasiūlymą įrengti vandens filtrą, patartina žinoti — ar jis tikrai yra reikalingas, ar vandenyje yra kenksmingų cheminių medžiagų, kurias būtina pašalinti.
Mitybos rekomendacijos sergantiems arterine hipertenzija
Tam būtinai reikia atlikti vandens cheminį tyrimą. Jeigu vandenyje daug geležies ir mangano, tai matome iš būdingų nuosėdų kriauklėje ar vonioje, o jiems pašalinti skirti filtrai yra gera išeitis. Kai vandenyje daug kalcio ar magnio junginių — vanduo yra kietas, tai rodo ant virdulio sienelių nusėdusios apnašos. Vandenyje esantys nitratai skonio ir kvapo nekeičia Daugelis vandenį gerinančių filtrų gerokai pakeičia gamtinio vandens cheminę sudėtį.
Todėl renkantis filtrus pravartu žinoti, kad labai suminkštinus gamtoje esantį vandenį, jame esantys kalcio, magnio, kalio jonai, kurie būtini žmogui, yra pakeičiami mažai naudingu natriu, kuris kaip tik ir gali lemti padidėjusį kraujo spaudimą.
Toks vanduo tinkamas skalbimui, vandens šildymo sistemoms užpildyti, bet visai nėra geras maistui gaminti. Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis privalo gauti su maistu ir gerdamas vandenį.
- Vyresnių nei 60 metų vyrų hipertenzijos priežastys
- Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m.
- Visuomenėje plinta neįprastas būdas nuraminti žagsulį: gydytoja jį paaiškino mediciniškai 15 Kiek vandens reikia išgerti per parą?
- Dalinkitės: Artėja karštis.
- Sveikata
- Miltai su hipertenzija
Su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka nuo 1 iki 10 proc. Nepakankamas mikroelementų kiekis arba jų perteklius vandenyje gali turėti įtakos įvairiems organizmo funkcijų pakitimams ir ligoms. Todėl galima teigti, jog iš čiaupo ar gerai gerti daug vandens sergant hipertenzija vandens žmogus gauna daug jam reikalingų mineralų.
Visi mikroelementai pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu: jie užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje ir, kaip įvairių biocheminių reakcijų katalizatoriai, turi įtakos bendrai organizmo medžiagų apykaitai. Mikroelementai įeina į aktyvių biologinių junginių sudėtį: fermentų Zn, Cu, Mo, Mn ir kt.
Kokios ligos gresia, kai gerti norisi daugiau negu reikia?
Remiantis šiuolaikiniais duomenimis, užtikrinti normalią organizmo gyvybinę veiklą reikia apie 30 mikroelementų, kurių dauguma yra metalai Fe, Cu, Mg, Zn, Mn, Co, Mo ir kt. Nuo kalcio ir magnio druskų kiekio priklauso vandens kietumas.
Druskų koncentracija yra didesnė tik mineraliniame vandenyje. Kietas vanduo sveikatai nekenksmingas. Gerdami kietesnį vandenį, žmonės mažiau serga širdies ligomis ir hipertonija, o vartodami minkštą vandenį — dažniau, taip pat neįrodyta, kad kietas vanduo sukelia akmenligę.
Troškina: ką gerti?
Jungtinės Karalystės mokslininkai, atlikę vandens tyrimus miestuose, nustatė, kad minkšto geriamojo vandens paplitimo regionuose mirties atvejų nuo širdies ligų yra 10—15 proc. Bet nepaisant visų normų ir teisės aktų nuostatų mes dar negalime garantuoti, kad žmonės gaus saugios kokybės vandenį ir bus atitinkamai informuoti apie įvykusius vartojamojo vandens kokybės pakeitimus, pavyzdžiui, įvykus avarijai.
Lietuvoje yra atskirų vandenviečių, kurių tiekiamo vandens kokybės parametrai gali skirtis, todėl negalima daryti apibendrinimų ir taikyti jų visos šalies ar miesto mastu.
